„Vertikalių apdirbimo centrų saugaus eksploatavimo procedūrų išsamus aiškinimas“
I. Įvadas
Vertikalus apdirbimo centras, kaip didelio tikslumo ir efektyvumo apdirbimo įranga, atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje gamyboje. Tačiau dėl didelio veikimo greičio, didelio apdirbimo tikslumo ir sudėtingų mechaninių bei elektrinių sistemų naudojimo eksploatavimo metu kyla tam tikra saugos rizika. Todėl labai svarbu griežtai laikytis saugaus eksploatavimo procedūrų. Toliau pateikiamas išsamus kiekvieno saugaus eksploatavimo procedūros aiškinimas ir išsami analizė.
II. Specialios saugaus eksploatavimo procedūros
Laikykitės bendrųjų frezavimo ir gręžimo darbų darbuotojų saugaus darbo procedūrų. Dėvėkite privalomas darbo apsaugos priemones.
Bendrosios saugaus darbo procedūros frezavimo ir gręžimo darbuotojams yra pagrindiniai saugos kriterijai, apibendrinti remiantis ilgalaike praktika. Tai apima apsauginių šalmų, apsauginių akinių, apsauginių pirštinių, smūgiams atsparių batų ir kt. dėvėjimą. Apsauginiai šalmai gali veiksmingai apsaugoti galvą nuo sužalojimų, kuriuos gali sukelti iš aukščio krintantys objektai; apsauginiai akiniai gali apsaugoti akis nuo sužalojimų, kuriuos gali sukelti metalo drožlės ir aušinimo skystis, susidarantis apdirbimo proceso metu; apsauginės pirštinės gali apsaugoti rankas nuo įbrėžimų įrankiais, ruošinio kraštais ir kt. operacijos metu; smūgiams atsparūs batai gali apsaugoti kojas nuo sužalojimų, kuriuos gali sukelti sunkūs objektai. Šios darbo apsaugos priemonės yra pirmoji operatorių gynybos linija darbo aplinkoje, ir jų nepaisymas gali sukelti rimtų nelaimingų atsitikimų.
Patikrinkite, ar valdymo rankenos, jungiklio, rankenėlės, tvirtinimo mechanizmo ir hidraulinio stūmoklio jungtys yra teisingoje padėtyje, ar veikimas yra lankstus ir ar saugos įtaisai yra išsamūs ir patikimi.
Teisinga valdymo rankenėlės, jungiklio ir rankenėlės padėtys užtikrina, kad įranga veiktų pagal numatytą režimą. Jei šie komponentai nėra teisingoje padėtyje, įranga gali veikti nenormaliai ir netgi sukelti pavojų. Pavyzdžiui, jei valdymo rankenėlė yra neteisingoje padėtyje, įrankis gali būti tiekiamas netinkamai, todėl ruošinys gali būti drožiamas ar net sugesti staklės. Tvirtinimo mechanizmo prijungimo būsena tiesiogiai veikia ruošinio prispaudimo efektą. Jei tvirtinimo elementas yra laisvas, ruošinys apdirbimo proceso metu gali pasislinkti, o tai ne tik paveiks apdirbimo tikslumą, bet ir gali sukelti pavojingas situacijas, pvz., įrankio pažeidimą ir ruošinio iškritimą. Hidraulinio stūmoklio prijungimas taip pat yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso, ar įrangos hidraulinė sistema gali veikti normaliai. O saugos įtaisai, tokie kaip avarinio stabdymo mygtukai ir apsauginių durelių blokatoriai, yra pagrindiniai įrenginiai, užtikrinantys operatorių saugą. Pilni ir patikimi saugos įtaisai gali greitai sustabdyti įrangą avarinėje situacijoje, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Patikrinkite, ar vertikalaus apdirbimo centro kiekvienos ašies efektyviame judėjimo diapazone nėra kliūčių.
Prieš paleidžiant apdirbimo centrą, reikia atidžiai patikrinti kiekvienos ašies (pvz., X, Y, Z ašių ir kt.) veikimo diapazoną. Bet kokios kliūtys gali trukdyti normaliam koordinatinių ašių judėjimui, dėl to gali būti perkrauti ir sugadinti ašių varikliai, o koordinatinės ašys gali nukrypti nuo nustatytos trajektorijos ir sugesti staklės. Pavyzdžiui, leidžiantis Z ašiai, jei po ja yra nevalytų įrankių ar ruošinių, tai gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip Z ašies švino varžto sulinkimas ir kreipiančiosios bėgelio susidėvėjimas. Tai ne tik paveiks staklės apdirbimo tikslumą, bet ir padidins įrangos priežiūros išlaidas bei kels grėsmę operatorių saugumui.
Griežtai draudžiama naudoti stakles ne pagal jos veikimo parametrus. Pasirinkite tinkamą pjovimo greitį ir padavimo greitį pagal ruošinio medžiagą.
Kiekvienas vertikalus apdirbimo centras turi savo suprojektuotus našumo parametrus, įskaitant maksimalų apdirbimo dydį, maksimalią galią, maksimalų sukimosi greitį, maksimalų padavimo greitį ir kt. Naudojant stakles viršijus jų našumą, kiekviena staklės dalis patiria apkrovą, viršijančią projektinį diapazoną, todėl kyla problemų, tokių kaip variklio perkaitimas, padidėjęs švino sraigto susidėvėjimas ir kreipiančiosios bėgelio deformacija. Tuo pačiu metu tinkamo pjovimo greičio ir padavimo greičio parinkimas pagal ruošinio medžiagą yra raktas į apdirbimo kokybės užtikrinimą ir apdirbimo efektyvumo gerinimą. Skirtingos medžiagos turi skirtingas mechanines savybes, tokias kaip kietumas ir tvirtumas. Pavyzdžiui, apdirbant aliuminio lydinį ir nerūdijantį plieną, pjovimo greitis ir padavimo greitis labai skiriasi. Jei pjovimo greitis yra per didelis arba padavimo greitis per didelis, tai gali lemti padidėjusį įrankio susidėvėjimą, pablogėjusią ruošinio paviršiaus kokybę ir netgi įrankio lūžimą bei ruošinio laužymą.
Kraunant ir iškraunant sunkius ruošinius, reikia pasirinkti tinkamą kėlimo įrenginį ir kėlimo būdą pagal ruošinio svorį ir formą.
Jei sunkiems ruošiniams nepasirenkamas tinkamas kėlimo įtaisas ir kėlimo būdas, pakrovimo ir iškrovimo metu gali kilti ruošinio kritimo pavojus. Priklausomai nuo ruošinio svorio, galima pasirinkti skirtingus kranų, elektrinių keltuvų ir kitos kėlimo įrangos specifikacijas. Tuo pačiu metu ruošinio forma taip pat turės įtakos kėlimo įtaisų ir kėlimo būdų pasirinkimui. Pavyzdžiui, netaisyklingos formos ruošiniams gali prireikti specialių įtaisų arba kėlimo įtaisų su keliais kėlimo taškais, kad būtų užtikrinta ruošinio pusiausvyra ir stabilumas kėlimo metu. Kėlimo metu operatorius taip pat turi atkreipti dėmesį į tokius veiksnius kaip kėlimo įtaiso laikomoji galia ir stropo kampas, kad būtų užtikrintas saugus kėlimo procesas.
Kai vertikalaus apdirbimo centro velenas sukasi ir juda, griežtai draudžiama rankomis liesti veleną ir įrankius, sumontuotus veleno gale.
Kai velenas sukasi ir juda, jo greitis yra labai didelis, o įrankiai paprastai yra labai aštrūs. Liečiant veleną ar įrankius rankomis, labai tikėtina, kad pirštai bus pažeisti veleno arba įpjauti įrankiais. Net ir esant, regis, mažam greičiui, veleno sukimasis ir įrankių pjovimo jėga vis tiek gali rimtai sužaloti žmogaus kūną. Todėl operatorius, naudodamas įrangą, privalo išlaikyti pakankamą saugų atstumą ir griežtai laikytis eksploatavimo procedūrų bei niekada nerizikuoti liesti veikiančio veleno ir įrankių rankomis dėl trumpalaikio neatsargumo.
Keičiant įrankius, pirmiausia reikia sustabdyti mašiną, o keitimą galima atlikti patvirtinus. Keičiant reikia atkreipti dėmesį į pjovimo briaunos pažeidimus.
Įrankių keitimas yra įprasta operacija apdirbimo procese, tačiau jei ji atliekama netinkamai, kyla pavojus saugai. Įrankių keitimas sustabdytoje būsenoje gali užtikrinti operatoriaus saugumą ir išvengti sužalojimų dėl staigaus veleno sukimosi. Įsitikinęs, kad mašina sustojo, operatorius, keisdamas įrankius, taip pat turi atkreipti dėmesį į pjovimo briaunos kryptį ir padėtį, kad pjovimo briauna nesubraižytų rankos. Be to, pakeitus įrankius, juos reikia teisingai sumontuoti ir patikrinti įrankių prispaudimo laipsnį, kad jie neatsilaisvintų apdirbimo proceso metu.
Draudžiama lipti ant įrangos kreipiančiųjų bėgelių ir dažytų paviršių arba dėti ant jų daiktus. Griežtai draudžiama daužyti ar tiesinti ruošinius ant darbastalio.
Įrangos kreipiamosios bėgelio paviršius yra pagrindinė dalis, užtikrinanti tikslų koordinačių ašių judėjimą, ir jam keliami labai aukšti tikslumo reikalavimai. Užlipus ant kreipiamosios bėgelio paviršiaus arba padėjus ant jo daiktus, bus pažeistas kreipiamosios bėgelio tikslumas ir paveiktas staklės apdirbimo tikslumas. Tuo pačiu metu dažytas paviršius ne tik pagražina, bet ir turi tam tikrą apsauginį poveikį įrangai. Dažyto paviršiaus pažeidimas gali sukelti įrangos rūdijimą ir koroziją. Taip pat draudžiama daužyti ar tiesinti ruošinius ant darbastalio, nes tai gali pažeisti darbastalio plokštumą ir paveikti ruošinio apdirbimo tikslumą. Be to, daužymo metu susidaranti smūgio jėga gali pažeisti ir kitas staklės dalis.
Įvedus naujo ruošinio apdirbimo programą, reikia patikrinti programos teisingumą ir tai, ar sumodeliuota vykdoma programa yra teisinga. Automatinis ciklo veikimas neleidžiamas be bandymo, siekiant išvengti staklių gedimų.
Naujo ruošinio apdirbimo programoje gali būti programavimo klaidų, tokių kaip sintaksės klaidos, koordinačių reikšmių klaidos, įrankio kelio klaidos ir kt. Jei programa netikrinama ir neatliekamas imitacinis veikimas, o atliekamas tiesioginis automatinis ciklo veikimas, gali kilti problemų, tokių kaip įrankio ir ruošinio susidūrimas, koordinačių ašių per didelis judėjimas ir neteisingi apdirbimo matmenys. Tikrinant programos teisingumą, šias klaidas galima laiku rasti ir ištaisyti. Programos veikimo imitavimas leidžia operatoriui stebėti įrankio judėjimo trajektoriją prieš faktinį apdirbimą, kad būtų užtikrinta, jog programa atitinka apdirbimo reikalavimus. Tik atlikus pakankamą patikrinimą ir bandymą bei patvirtinus, kad programa yra teisinga, galima atlikti automatinį ciklo veikimą, kad būtų užtikrintas apdirbimo proceso saugumas ir sklandumas.
Naudojant apdirbimo galvutės radialinį įrankių laikiklį individualiam pjovimui, gręžimo strypą pirmiausia reikia grąžinti į nulinę padėtį, o tada MDA režimu perjungti į apdirbimo galvutės režimą naudojant M43. Jei reikia perkelti U ašį, reikia įsitikinti, kad atlaisvintas U ašies rankinis fiksavimo įtaisas.
Apdirbimo galvutės radialinio įrankių laikiklio veikimas turi būti atliekamas griežtai laikantis nurodytų veiksmų. Gręžimo strypo grąžinimas į nulinę padėtį gali padėti išvengti trukdžių perjungiant apdirbimo galvutės režimą. MDA (rankinio duomenų įvesties) režimas yra rankinio programavimo ir vykdymo režimas. Įrangos nurodytas veikimo procesas yra naudojant M43 komandą perjungti į apdirbimo galvutės režimą. Norint judinti U ašį, būtina užtikrinti, kad U ašies rankinis prispaudimo įtaisas būtų atlaisvintas, nes jei prispaudimo įtaisas nebus atlaisvintas, gali kilti sunkumų judinant U ašį ir netgi būti pažeistas U ašies perdavimo mechanizmas. Griežtas šių veikimo veiksmų įgyvendinimas gali užtikrinti normalų apdirbimo galvutės radialinio įrankių laikiklio veikimą ir sumažinti įrangos gedimų bei nelaimingų atsitikimų skaičių.
Kai darbo metu reikia pasukti darbastalį (B ašį), reikia užtikrinti, kad sukimosi metu jis nesusidurtų su kitomis staklės dalimis ar kitais objektais aplink staklę.
Darbastalio (B ašies) sukimasis apima didelį judesio diapazoną. Jei sukimosi metu jis susiduria su kitomis staklės dalimis ar aplinkiniais objektais, tai gali pažeisti darbastalį ir kitas dalis ir netgi paveikti bendrą staklės tikslumą. Prieš sukdamas darbastalį, operatorius turi atidžiai stebėti aplinkinę aplinką ir patikrinti, ar nėra kliūčių. Kai kuriais sudėtingais apdirbimo atvejais gali tekti iš anksto atlikti modeliavimą ar matavimus, kad būtų užtikrinta saugi darbastalio sukimosi erdvė.
Vertikalaus apdirbimo centro veikimo metu draudžiama liesti sritis aplink besisukantį švino varžtą, lygųjį strypą, veleną ir apdailos galvutę, o operatorius negali būti ant judančių staklės dalių.
Sritys aplink besisukantį švino sraigtą, lygųjį strypą, veleną ir kreipiamąją galvutę yra labai pavojingos. Šios dalys veikimo proceso metu juda dideliu greičiu ir turi didelę kinetinę energiją, todėl jas palietus galima sunkiai susižaloti. Tuo pačiu metu, veikimo proceso metu kyla pavojus ir judančiose staklės dalyse. Jei operatorius lieka ant jų, jis gali būti užstrigęs pavojingoje zonoje dėl judančių dalių judėjimo arba susižeisti dėl suspaudimo tarp judančių ir kitų fiksuotų dalių. Todėl staklių veikimo metu operatorius privalo laikytis saugaus atstumo nuo šių pavojingų zonų, kad užtikrintų savo saugumą.
Vertikalaus apdirbimo centro veikimo metu operatoriui neleidžiama palikti darbo vietos be leidimo arba patikėti ja rūpintis kitiems.
Staklių veikimo metu gali kilti įvairių neįprastų situacijų, tokių kaip įrankių susidėvėjimas, ruošinių atsipalaidavimas ir įrangos gedimas. Jei operatorius be leidimo palieka darbo vietą arba patiki ją kitiems, gali būti nesugebėta laiku aptikti ir pašalinti šių neįprastų situacijų, todėl gali įvykti rimtų nelaimingų atsitikimų ar sugadinti įrangą. Operatorius turi nuolat stebėti staklių veikimo būseną ir laiku imtis priemonių bet kokioms neįprastoms situacijoms, kad būtų užtikrintas apdirbimo proceso saugumas ir stabilumas.
Kai vertikalaus apdirbimo centro veikimo metu atsiranda nenormalių reiškinių ir triukšmų, mašiną reikia nedelsiant sustabdyti, išsiaiškinti priežastį ir laiku ją pašalinti.
Nenormalūs reiškiniai ir triukšmai dažnai yra įrangos gedimų pranašai. Pavyzdžiui, nenormali vibracija gali būti įrankių susidėvėjimo, disbalanso ar staklių dalių atsipalaidavimo signalas; aštrūs triukšmai gali būti tokių problemų kaip guolių pažeidimai ir blogas krumpliaračių sujungimas pasireiškimas. Nedelsiant sustabdžius stakles, galima užkirsti kelią tolesniam gedimo plitimui ir sumažinti įrangos pažeidimo bei saugos nelaimingų atsitikimų riziką. Norint išsiaiškinti priežastį, operatorius turi turėti tam tikrų įrangos priežiūros žinių ir patirties, taip pat stebėti, tikrinti ir kitais būdais išsiaiškinti gedimo priežastį ir laiku ją pašalinti, pavyzdžiui, pakeisti susidėvėjusius įrankius, priveržti atsilaisvinusias dalis ir pakeisti pažeistus guolius.
Kai staklės veleno dėžė ir darbastalis yra judėjimo ribinėse padėtyse arba arti jų, operatorius neturi įeiti į šias zonas:
(1) Tarp veleno dėžės apatinio paviršiaus ir staklių korpuso;
(2) Tarp gręžimo veleno ir ruošinio;
(3) Tarp ištiesto gręžimo veleno ir staklės korpuso arba darbastalio paviršiaus;
(4) Tarp darbastalio ir veleno dėžės judėjimo metu;
(5) Tarp galinio cilindro galo ir sienos bei alyvos bako, kai gręžimo velenas sukasi;
(6) Tarp darbastalio ir priekinės kolonos;
(7) Kitos sritys, kurios gali sukelti suspaudimą.
Kai šios staklės dalys yra judėjimo ribinėse padėtyse arba arti jų, šios sritys tampa labai pavojingos. Pavyzdžiui, tarpas tarp veleno dėžės apatinio paviršiaus ir staklės korpuso gali greitai susitraukti veleno dėžės judėjimo metu, ir patekus į šią zoną operatorius gali būti suspaustas; panašūs pavojai kyla ir tarp gręžimo veleno ir ruošinio, tarp ištiesto gręžimo veleno ir staklės korpuso arba darbastalio paviršiaus ir kt. Operatorius visada turi atkreipti dėmesį į šių dalių padėtį ir vengti patekti į šias pavojingas zonas, kai jos yra arti judėjimo ribinių padėčių, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų dėl sužalojimų.
Išjungiant vertikalų apdirbimo centrą, darbastalį reikia grąžinti į vidurinę padėtį, gręžimo strypą – grąžinti į pradinę padėtį, tada išeiti iš operacinės sistemos ir galiausiai išjungti elektros maitinimą.
Grąžinus darbastalį į vidurinę padėtį ir gręžimo strypą, galima užtikrinti, kad įranga būtų saugioje būsenoje kitą kartą ją paleidžiant, išvengiant paleidimo sunkumų ar susidūrimų dėl darbastalio ar gręžimo strypo ribinės padėties. Išeinant iš operacinės sistemos galima užtikrinti, kad sistemoje esantys duomenys būtų teisingai išsaugoti ir būtų išvengta duomenų praradimo. Galiausiai, maitinimo nutraukimas yra paskutinis išjungimo žingsnis, siekiant užtikrinti, kad įranga visiškai nustotų veikti ir būtų pašalinti elektros saugos pavojai.
III. Santrauka
Vertikalaus apdirbimo centro saugaus eksploatavimo procedūros yra raktas į saugų įrangos veikimą, operatorių saugą ir apdirbimo kokybę. Operatoriai privalo giliai suprasti ir griežtai laikytis kiekvienos saugaus eksploatavimo procedūros, ignoruojant visas detales – nuo darbo apsaugos priemonių dėvėjimo iki įrangos valdymo. Tik tokiu būdu galima visapusiškai išnaudoti vertikalaus apdirbimo centro apdirbimo privalumus, pagerinti gamybos efektyvumą ir tuo pačiu išvengti nelaimingų atsitikimų. Įmonės taip pat turėtų stiprinti operatorių saugos mokymus, gerinti operatorių saugos supratimą ir eksploatavimo įgūdžius bei užtikrinti gamybos saugą ir ekonominę naudą įmonėms.