Ar žinote skaitmeninio valdymo staklių gedimo apibrėžimą ir gedimų skaičiavimo principą?

I. Gedimų apibrėžimas
Kaip pagrindinė šiuolaikinės gamybos pramonės įranga, skaitmeninio valdymo staklių stabilus veikimas yra nepaprastai svarbus. Toliau pateikiami išsamūs įvairių skaitmeninio valdymo staklių gedimų apibrėžimai:

1. Nesėkmė
   Kai skaitmeninio valdymo staklės praranda nurodytą funkciją arba jų našumo indeksas viršija nustatytą ribą, įvyksta gedimas. Tai reiškia, kad staklės negali normaliai atlikti suplanuotų apdorojimo užduočių arba apdorojimo metu susidaro tokios situacijos kaip sumažėjęs tikslumas ir nenormalus greitis, o tai turi įtakos gaminių kokybei ir gamybos efektyvumui. Pavyzdžiui, apdorojant tikslias detales, jei skaitmeninio valdymo staklės padėties nustatymo tikslumas staiga sumažėja ir detalės dydis viršija tolerancijos diapazoną, galima nustatyti, kad staklės sugedo.
2. Susijęs gedimas
   Gedimas, kurį sukelia paties staklių kokybės defektas, kai skaitmeninio valdymo staklės naudojamos nustatytomis sąlygomis, vadinamas susijusiu gedimu. Paprastai tai atsiranda dėl staklės projektavimo, gamybos ar surinkimo proceso problemų, dėl kurių įprasto naudojimo metu atsiranda gedimų. Pavyzdžiui, jei staklės transmisijos dalių konstrukcija yra nepagrįsta ir po ilgo naudojimo atsiranda per didelis susidėvėjimas, todėl paveikiamas staklės tikslumas ir stabilumas, tai priskiriama susijusiam gedimui.
3. Nesusijęs gedimas
   Gedimas, kurį sukėlė netinkamas naudojimas, netinkama priežiūra ar kiti išoriniai veiksniai, išskyrus susijusius gedimus, vadinamas nesusijusiu gedimu. Netinkamas naudojimas gali apimti operatorių darbą nesilaikant darbo procedūrų, pavyzdžiui, staklių perkrovą ir neteisingų apdorojimo parametrų nustatymą. Netinkama priežiūra gali būti netinkamų priedų ar metodų naudojimas priežiūros proceso metu, dėl kurio atsiranda naujų staklių gedimų. Išoriniai veiksniai gali būti galios svyravimai, pernelyg aukšta arba žema aplinkos temperatūra, vibracija ir kt. Pavyzdžiui, perkūnijos metu, jei staklės valdymo sistema sugadinama dėl žaibo smūgio, tai priklauso nesusijusiam gedimui.
4. Protarpinis gedimas
   Skaitmeninio valdymo staklės gedimas, kuris per ribotą laiką gali atkurti savo funkciją ar našumo rodiklį be remonto, vadinamas protarpiniu gedimu. Šio tipo gedimas yra neapibrėžtas ir gali pasikartoti dažnai per tam tikrą laikotarpį arba gali nepasireikšti ilgą laiką. Protarpinių gedimų atsiradimas paprastai susijęs su tokiais veiksniais kaip nestabilus elektroninių komponentų veikimas ir prastas kontaktas. Pavyzdžiui, jei staklės staiga užstringa veikimo metu, bet po paleidimo iš naujo gali veikti normaliai, tai gali būti protarpinis gedimas.
5. Lemtinga nesėkmė
   Gedimas, keliantis rimtą pavojų asmeniniam saugumui arba sukeliantis didelius ekonominius nuostolius, vadinamas mirtinu gedimu. Kai toks gedimas įvyksta, pasekmės dažnai būna labai rimtos. Pavyzdžiui, jei staklės veikimo metu staiga sprogsta arba užsidega arba jei dėl staklės gedimo visi apdoroti produktai yra išmetami, o tai sukelia didelius ekonominius nuostolius, visa tai priskiriama mirtiniems gedimams.

1. Susijusių ir nesusijusių gedimų klasifikavimas ir skaičiavimas
   Kiekvienas skaitmeninio valdymo staklės gedimas turėtų būti klasifikuojamas kaip susijęs arba nesusijęs gedimas. Jei tai yra susijęs gedimas, kiekvienas gedimas skaičiuojamas kaip vienas gedimas; nesusiję gedimai neturėtų būti skaičiuojami. Taip yra todėl, kad susiję gedimai atspindi pačios staklės kokybės problemas, o nesusiję gedimai atsiranda dėl išorinių veiksnių ir negali atspindėti staklės patikimumo lygio. Pavyzdžiui, jei staklės susiduria dėl netinkamo operatoriaus veikimo, tai yra nesusijęs gedimas ir neturėtų būti įtrauktas į bendrą gedimų skaičių; jei staklės negali normaliai veikti dėl valdymo sistemos aparatinės įrangos gedimo, tai yra susijęs gedimas ir turėtų būti skaičiuojamas kaip vienas gedimas.
2. Gedimų, kai prarandama daug funkcijų, skaičiavimas
   Jei prarandama keletas staklės funkcijų arba našumo indeksas viršija nustatytą ribą ir negalima įrodyti, kad tai įvyko dėl tos pačios priežasties, kiekvienas elementas vertinamas kaip staklės gedimas. Jei gedimą sukėlė ta pati priežastis, laikoma, kad staklės sukelia tik vieną gedimą. Pavyzdžiui, jei staklės velenas negali suktis, o padavimo sistema taip pat sugenda. Patikrinimo metu nustatoma, kad gedimą sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimas. Tuomet šie du gedimai turėtų būti vertinami kaip vienas gedimas; jei patikrinimo metu nustatoma, kad veleno gedimą sukėlė veleno variklio pažeidimas, o padavimo sistemos gedimą – transmisijos dalių susidėvėjimas, tuomet šie du gedimai turėtų būti vertinami atitinkamai kaip du staklės gedimai.
3. Gedimų, atsiradusių dėl kelių priežasčių, skaičiavimas
   Jei prarandama staklės funkcija arba našumo indeksas viršija nustatytą ribą ir tai sukelia dvi ar daugiau nepriklausomų gedimo priežasčių, tai nepriklausomų gedimo priežasčių skaičius vertinamas kaip staklės gedimų skaičius. Pavyzdžiui, jei sumažėja staklės apdirbimo tikslumas. Atlikus patikrinimą nustatoma, kad tai sukėlė dvi nepriklausomos priežastys: įrankio susidėvėjimas ir staklės kreipiančiosios bėgelio deformacija. Tuomet tai turėtų būti vertinama kaip du staklės gedimai.
4. Periodinių gedimų skaičiavimas
   Jei tas pats protarpinis gedimo režimas toje pačioje staklės dalyje pasikartoja kelis kartus, tai vertinama tik kaip vienas staklės gedimas. Taip yra todėl, kad protarpinių gedimų atsiradimas yra neaiškus ir gali būti sukeltas tos pačios pagrindinės problemos. Pavyzdžiui, jei staklės ekranas dažnai mirga, bet po patikrinimo nerandama akivaizdaus aparatinės įrangos gedimo. Tokiu atveju, jei tas pats mirgėjimo reiškinys pasikartoja kelis kartus per tam tikrą laikotarpį, tai turėtų būti vertinama tik kaip vienas gedimas.
5. Priedų ir susidėvinčių dalių gedimų skaičiavimas
   Priedų ir susidėvinčių dalių, pasiekusių nurodytą tarnavimo laiką, keitimas ir dėl per didelio naudojimo atsiradusi žala nelaikomi gedimais. Taip yra todėl, kad priedai ir susidėvinčios dalys naudojimo metu palaipsniui susidėvi. Jų keitimas yra įprasta priežiūros procedūra ir neturėtų būti įtrauktas į bendrą gedimų skaičių. Pavyzdžiui, jei staklės įrankį reikia pakeisti po tam tikro laiko naudojimo dėl susidėvėjimo, tai nelaikoma gedimu; tačiau jei įrankis staiga sulūžta per įprastą tarnavimo laiką, tai priskiriama gedimui.
6. Lemtingų gedimų tvarkymas
   Kai staklėse įvyksta mirtinas gedimas ir tai yra susijęs gedimas, gedimas nedelsiant įvertinamas kaip nepatikimas. Mirtino gedimo atsiradimas rodo, kad staklėse yra rimtų pavojų saugai arba kokybės problemų. Jas reikia nedelsiant sustabdyti ir atlikti išsamią patikrą bei techninę priežiūrą. Vertinant patikimumą, mirtini gedimai paprastai laikomi rimtais nepatikimais gedimais ir turi didelę įtaką staklės patikimumo vertinimui.
   Apibendrinant galima teigti, kad tikslus skaitmeninio valdymo staklių gedimų apibrėžimo ir skaičiavimo principų supratimas ir laikymasis yra labai svarbus siekiant pagerinti staklių patikimumą, užtikrinti gamybos saugą ir padidinti gamybos efektyvumą. Naudojant tikslią statistiką ir gedimų analizę, galima laiku nustatyti staklėse esančias problemas ir imtis veiksmingų tobulinimo priemonių, siekiant pagerinti staklių našumą ir kokybę.